Vartotojo vardas
Slaptažodis
Pamiršote slaptažodį?
Ieškantiems darbo   REGISTRUOTIS   Įvesti CV   Darbo skelbimai
 
STRAIPSNIAI
Lygių galimybių užtikrinimas darbo santykiuose

Pagrindiniame mūsų valstybės įstatyme – Konstitucijoje – įteisinta nuostata, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į darbą. Todėl Darbo kodekse, skirtame minėtai konstitucinei teisei darbo santykiuose realizuoti, ir įteisinta darbo teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lytinės, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ar šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.

Taigi kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis darbdaviams, kad būtų užtikrintos lygios žmonių galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir mūsų valstybės įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų?

Teisinė bazė ir darbdavio pareigos

Užtikrinti, kad būtų įgyvendintos mūsų šalies Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimynine ar santuokine padėtimi, - tokia dar 1999 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo paskirtis. O 2005 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas gerokai išplėtė tokio reikalavimo taikymo sferą ir uždraudė bet kokią tiesioginę ir netiesioginę žmonių diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Dauguma šio įstatymo nuostatų po pusmečio buvo perkeltos į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, todėl abu šie įstatymai supanašėjo.

Tiek moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, tiek ir Lygių galimybių įstatymas įpareigoja darbdavius įgyvendinti lygias dirbančių pagal darbo sutartis ar valstybės tarnyboje asmenų teises darbo santykių srityje: taikyti vienodus atrankos kriterijus ir priėmimo sąlygas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tam tikrą darbą gali atlikti konkrečios lyties, amžiaus, sveikatos, valstybinę kalbą mokantis, politinėje veikloje nedalyvaujantis ar pilietybę turintis asmuo; sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, teikti vienodas lengvatas; naudoti vienodas darbo (tarnybos) vertinimo ir atleidimo iš jo kriterijus. Be to, darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir persekiojimo, kai reaguojama į jo skundą dėl diskriminacijos, bei nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo.

Skelbimuose dėl priėmimo į darbą arba valstybės tarnybą draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos asmenims, sveikiems asmenims, tam tikros rasės ar etninės priklausomybės asmenims, asmenims, išpažįstantiems tam tikrą religiją, tam tikrų įsitikinimų asmenims, reikalauti informacijos apie jų šeimyninę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tam tikrą darbą gali atlikti tik tam tikros lyties ir amžiaus asmuo.

Kas laikoma pažeidimu?

Lygių galimybių įstatyme yra pateiktos lygių galimybių pažeidimo sąvokos: tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija bei priekabiavimas, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, be šių sąvokų, dar ir seksualinio priekabiavimo apibrėžimas.

Tiesiogine diskriminacija laikomas elgesys su asmeniu, kai dėl jo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų yra taikomos prastesnės sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Netiesioginė diskriminacija – tai veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų asmenims.

Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys ar diskriminacija, kai dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas užgaulus žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Lygias teises pažeidžiantys darbdavio veiksmai

Jau minėti įstatymai įpareigoja darbdavius įgyvendinti lygias dirbančių pagal darbo sutartis ar atliekančių valstybinę tarnybą asmenų galimybes darbo santykių srityje. 

Darbdavio veiksmai, neužtikrinantys asmenims lygių galimybių darbe, yra laikomi lygių galimybių pažeidimais. 

Prie tokių lygias galimybes pažeidžiančių darbdavio veiksmų priskirta: 1) asmeniui dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų mažiau ar daugiau palankių įdarbinimo ar priėmimo į valstybės tarnybą sąlygų taikymas; 2) už tokį patį ar vienodos vertės darbą skirtingo darbo užmokesčio mokėjimas; 3) organizuojant darbą ar valstybės tarnybą, darbuotojui ar valstybės tarnautojui blogesnių ar geresnių darbo, tarnybos, kvalifikacijos ar profesinio mokymo, persikvalifikavimo, darbo patirties įgijimo sąlygų sudarymas; 4) darbuotojui ar valstybės tarnautojui dėl jo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų nuobaudų skyrimas, darbo ir valstybės tarnybos sąlygų keitimas, perkėlimas į kitą darbą, pareigas, darbo sutarties nutraukimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos; 5) persekiojimas darbuotojo, valstybės tarnautojo, pateikusio skundą dėl diskriminacijos, nesiėmimas priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, seksualinio ar kitokio priekabiavimo neigiamų pasekmių.

Esi skriaudžiamas – siek teisingumo

Tiek Lygių galimybių įstatymo, tiek ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius. Jo darbui užtikrinti įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, savo veiklą grindžianti teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais.

Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, manantis, kad jo atžvilgiu yra taikomas lygių galimybių pažeidimas, turi teisę per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo su rašytiniu skundu kreiptis į lygių galimybių kontrolierių.

Pateiktas skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Prireikus tyrimo terminas gali būti pratęstas iki dviejų mėnesių, apie tai informuojant pareiškėją. 

Tiriant skundą, valdžios ir vykdymo institucijos, kiti ūkio subjektai, fiziniai asmenys lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimu privalo nedelsiant pateikti jam informaciją, dokumentus ar medžiagą, būtinus kontrolieriaus funkcijoms atlikti. 

Tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą: 1) perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai; 2) kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą; 3) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines baudas; 4) įspėti dėl padaryto pažeidimo; 5) atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai ir kt.

Žinotina tai, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių galimybių (teisių) principas nebuvo pažeistas. Informacija spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms apie skundo dėl lygių galimybių pažeidimo tyrimą teikiama tik pareiškėjui sutikus.

Pažeidei – atsakyk

Už lygių galimybių teisių pažeidimą numatyta administracinė, baudžiamoji, drausminė ir civilinė atsakomybė. 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta, kad lygių galimybių (teisių) pažeidimas užtraukia baudą pareigūnams, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų. Kai tokius veiksmus įvykdo už analogiškus pažeidimus jau bausti asmenys, jiems skiriama nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų bauda. 

O Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareigūnų reikalavimu informacijos, dokumentų ir medžiagos, būtinos šios tarnybos pareigūnų funkcijoms atlikti, nepateikimas, atsisakymas pasiaiškinti ar kitoks trukdymas įgyvendinti jiems suteiktas teises, užtraukia baudą pareigūnams, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokie pat veiksmai, padaryti minėtų asmenų, jau baustų už analogiškus veiksmus, užtraukia jiems baudą nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų.

Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekia žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lytinės, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jau priklausančio asmens laisves ir teises, baudžiamas viena iš šių bausmių: viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tai numatyta Baudžiamajame kodekse.

Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendraminčių, pavaldinių ar interesantų Darbo kodekso yra priskirtas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų grupei. Pasitvirtinus tokiam faktui, darbo sutartis su tokią veiklą atlikusiu darbuotoju gali būti nutraukta be išankstinio įspėjimo. Tiesa, šiuo atveju taip pasielgti sumaniusiam darbdaviui tektų laikytis minėto kodekso nustatytų Drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Asmuo, patyręs diskriminaciją dėl lyties, seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą, taip pat turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą Civilinio kodekso tvarka.

Šaltinis: "Valstiečių laikraštis"

VIP skelbimai
 
Apie mus Paslaugos Kontaktai Partneriai / klientai Klausti / siūlyti