Geri vadovai darbo neieško
Apie tendencijas darbo rinkoje www.naujasdarbas.lt kalbėjosi su verslininku, investicinės bendrovės ŽIA valda partneriu, plėtros departamento direktoriumi Gediminu Žiemeliu.
www.naujasdarbas.lt:
Kaip vertinate dabartinę padėtį darbo rinkoje?
Gediminas Žiemelis:Niekam ne paslaptis, kad dėl sparčios emigracijos Lietuvoje pradėjo trūkti darbuotojų. Ypač trūksta aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir vadovų. Taigi, likusiems Lietuvoje dinamiška darbo rinka leidžia per trumpą laiką sparčiai kopti karjeros laiptais. Tačiau kylant pareigoms, atlyginimui ir socialiniam statusui, nebūtinai auga darbuotojo kompetencija.
Tikrai geri ir aukštos kvalifikacijos vadovai darbo neieško. Jie dirba „gerose“ įmonėse, kurios tokios ir tampa būtent dėl jo vadovavimo. Kai įmonės rezultatais patenkinti akcininkai, šiose įmonėse paprastai gerai jaučiasi ir vadovas. Turėti tokį vadovą nori kiekvienas darbdavys, tačiau jį surasti sunku. Dar daugiau – tokį žmogų sunku netgi „perpirkti“ iš kitų įmonių, nes pasiūlyti vien geresnį atlyginimą neužtenka. Ir jeigu toks vadovas be svarių ir logiškų argumentų sutiks keisti darbą, tai irgi gali būti rizikos faktorius, kad toks žmogus ne būtinai pats geriausias vadovas.
Taigi, kaip minėjau, aukštos kvalifikacijos vadovai ir specialistai patys renkasi darbdavius, įvertindami ne tik siūlomas finansines perspektyvas, bet ir būsimo darbo pobūdį – kiek jis įdomus, dinamiškas, motyvuojantis, suteikiantis naujų galimybių ir iššūkių.
www.naujasdarbas.lt:
Ar darbo rinkoje yra naujų tendencijų?
Gediminas Žiemelis: Vis labiau pastebiu, kad darbuotojai ieško naujų darbo vietų kaip „tarpinių stotelių“, kuriose galėtų gauti įrašą į savo gyvenimo aprašymą – „vadovas“. Nemanau, kad tai teigiama tendencija.
www.naujasdarbas.lt:
Papasakokite plačiau.
Gediminas Žiemelis:turiu omenyje asmenis, kurie, ieškodami naujo darbo, pretenduoja į žymiai aukštesnes pareigas, nei tos, kurias yra ėję anksčiau ar turi kompetencijos atlikti. Dėl nepakankamos darbuotojų konkurencijos rinkoje, darbdaviams tenka rizikuoti ir juos priimti. Neilgai trukus jie vėl ieškosi naujo darbo ir potencialiems darbdaviams pateikia gyvenimo aprašymą, kuriame jau puikuojasi įrašas apie vadovo darbo patirtį, sąlyginai keliantis šio pretendento atlyginimo kartelę. Tačiau patikrinti, kokie šio kandidato pasiekimai ankstesniame darbe, labai sunku – toks darbuotojas paprastai teigia, kad esamiems darbdaviams negalima skambinti, nes pokalbis konfidencialus. Taigi darbdavys rekomendacijų ieško senesnėse darbovietėse ir neretai paaiškinęs, į kokią poziciją žmogus pretenduoja, sukelia nuostabą, nes vos prieš metus kalbamojo asmens pareigos buvo gerokai žemesnės. Visgi nemažai potencialių darbdavių ankstesnių kandidato vadovų rekomendacijų nesiteirauja. Šitaip abejotinos kompetencijos „vadovai“ ir toliau išlieka rinkoje, vis labiau keldami savo atlyginimų kartelę, tačiau vienoje darbovietėje išsilaikydami ne ilgiau kaip 1-2 metus.
www.naujasdarbas.lt:
Ką patartumėte potencialiems darbdaviams, kad susidūrę su panašia situacija jie išvengtų klaidų?
Patarčiau atkreipti dėmesį į pretendentų CV. Norint būti idealiu vadovu, kokiais jie neretai prisistato, reikia mažų mažiausiai metus juo pabūti. Be to, tik labai nedaug žmonių gali sėkmingai vadovauti skirtingų sričių įmonėms. Todėl jei iš gyvenimo aprašymo matote, kad į vadovo pareigas jūsų įmonėje pretenduojantis asmuo nuolat keičia įmones, verčiau apsidrauskite – paprašykite ankstesnių jo darbdavių rekomendacijų.
www.naujasdarbas.lt: Ačiū už pokalbį.
| Šaltinis: |  |
Data: 2007-10-29 00:00:00 |
